Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Teismas) yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas, sudarytas tarp šalių, yra laikytinas civiliniais teisiniais santykiais, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos netaikytinos. Teismas konstatavo, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat, susitarime turi būti nustatyta abiejų jos šalių interesų pusiausvyra, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Be to, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus, interesų teisėtumą, negalėtų būti sudaromas su bet kuriuo asmeniu (darbuotoju).

Viena iš pagrindinių nekonkuravimo susitarimo įtraukimo į darbo sutartį sąlygų yra ta, kad už nekonkuravimą tiek darbo santykių metu, tiek tam tikrą laiką jiems nutrūkus, turi būti mokama kompensacija, kurios dydis priklauso nuo darbdavio ir darbuotojo susitarimo. Tačiau, atsižvelgiant į Teismo išaiškinimą, kompensacija už nekonkuravimą nepatenka į darbo santykių apmokėjimo sampratą, todėl lieka neaišku, kokiais mokesčiais yra apmokestinama ši kompensacija tiek darbo santykių metu, tiek jiems nutrūkus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba laikosi nuomonės, kad įmonėje dirbančiam darbuotojui mokamos kompensacijos pagal nekonkuravimo sutartį yra priskiriamos su darbo santykiais susijusioms kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokoms, todėl nuo šių nekonkuravimo kompensacijų turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Jeigu kompensacijos pagal nekonkuravimo sutartį mokamos buvusiam įmonės darbuotojui nustatytu laikotarpiu, kurio metu buvęs įmonės darbuotojas nekonkuruos su buvusiu darbdaviu ar nedirbs konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo šių nekonkuravimo kompensacijų neskaičiuojamos, nes asmuo, kuriam mokama ši kompensacija, su darbdaviu nėra susijęs darbo santykiais, vadinasi, ir nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, todėl tokiam asmeniui mokama nekonkuravimo kompensacija nėra apmokestinama valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nekonkuravimo kompensacijos skirtos kompensuoti darbo netekusio gyventojo pragyvenimo išlaidas jo darbo paieškos laikotarpiu. Todėl laikoma, kad nenutraukus darbo sutarties, šios kompensacijos mokamos avansu. Kadangi darbo sutarties galiojimo metu kompensacijas moka su darbo santykiais susijęs asmuo – darbdavys, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, pajamų mokesčio mokėjimo tikslais šios kompensacijos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir pajamų mokesčiu apmokestinamos LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 6, 20, 22, 23 straipsniuose nustatyta tvarka. Be to, nuo šių su darbo santykiais susijusių pajamų, turėtų būti mokamos socialinio draudimo bei privalomojo draudimo įmokos Sodrai.

Nutraukus darbo sutartį, įmonės buvusiam darbuotojui mokamos nekonkuravimo kompensacijos, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis priskiriamos su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms ir apmokestinamos įstatymo 6, 22, 23 straipsniuose nustatyta tvarka.

Tarpinių dividendų išmokėjimo tvarka ir sąlygos

Įstatymas nustato, kad pareikšti iniciatyvos teisę išmokėti tarpinius dividendus turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau nei 1/3 visų balsų (įstatuose gali būti nustatyta didesnė riba). Gavusios iniciatyvos teisę turinčių akcininkų paraišką, bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad būtų sudarytas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir tarpinis pranešimas. Be to, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar numatytas bendrovės įstatuose, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys taip pat turi būti audituotas.

Įstatyme nustatytos ir kitų organų pareigos priimant sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo: valdyba analizuoja ir vertina tokio sprendimo projektą bei tarpines finansines ataskaitas ir jį teikia stebėtojų tarybai. Stebėtojų taryba savo nuomonę dėl dividendų skyrimo turėtų išreikšti pateikdama visuotiniam akcininkų susirinkimui savo atsiliepimus ir pasiūlymus dėl sprendimo projekto dėl dividendų skyrimo. Tokiu būdu Įstatymų leidėjas siekia užtikrinti, kad būtų priimtas pagrįstas, tolimesnei bendrovės veiklai ir akcininkų interesams grėsmės nekeliantis sprendimas dėl dividendų skyrimo. Tiesa, reikia pažymėti, kad teisiškai nei valdybos, nei stebėtojų tarybos nuomonė/rekomendacija neriboja akcininkų galimybės skirti dividendus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį. Todėl įstatyme nustatytos papildomos sąlygos, kurios yra privalomos priimant sprendimą skirti dividendus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį ir užtikrina, kad toks sprendimas nepakenks bendrovės veiklai ateityje.

Visų pirma įstatyme nustatytas reikalavimas, kad trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pradžia turi sutapti su bendrovės einamųjų finansinių metų pradžia, o nuo laikotarpio, už kurį numatoma skirti dividendus, pabaigos iki sprendimo skirti dividendus priėmimo negali praeiti daugiau kaip 3 mėnesiai. Be to, paskyrus dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, skirti dividendus už kitą trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį galima ne anksčiau negu po 3 mėnesių. Tokiais apribojimais Įstatymų leidėjas siekia neleisti piktnaudžiauti galimybe išmokėti dividendus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, kuriuo bendrovė dirbo pelningai, kai vėliau bendrovės rezultatai būtų neigiami.

Be to, nustatytas reikalavimas, kad skirti dividendus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį galėtų tik tos bendrovės, kurios atitinkamu laikotarpiu dirbo pelningai. Taigi, bendrovės, kurios nors ir turi sukaupto nepaskirstyto pelno, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu dirba nuostolingai, išsimokėti tarpinių dividendų neturės galimybės. Tokiu reguliavimu iš esmės siekiama uždrausti šia nuostata pasinaudoti nuostolingai dirbančioms bendrovėms, kurios turi sukaupusios nepaskirstytojo pelno už ankstesnius ataskaitinius laikotarpius.

Praktinis įgyvendinimas

Tarpinių dividendų išmokėjimo procedūrai nustatyti itin griežti reikalavimai, o iniciatyvos teisė palikta tik akcininkams, turintiems nemažiau negu 1/3 visų balsų. Pati bendrovės vadovybė formaliai negali inicijuoti tarpinių dividendų išmokėjimo ir tik po akcininkų prašymo turi užtikrinti, kad būtų parengtos tarpinės finansinės ataskaitos ir sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas.

Todėl bendrovės, siekiančios mokėti, pvz., ketvirtinius dividendus, turėtų kiekvieną ketvirtį ne tik parengti ketvirtines (audituotas) ataskaitas ir pranešimus, bet ir kiekvienu atveju sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, o sprendimas dėl tarpinių dividendų išmokėjimo turi būti priimamas kvalifikuota balsų dauguma, kas reguliarų tarpinių dividendų mokėjimą daro nepatrauklų. Todėl sunku tikėtis, kad bendrovės pradės mokėti reguliarius tarpinius (pusmetinius, ketvirtinius) dividendus, kaip tai daroma, pvz., JAV ar UK.

Tarpiniai dividendai LR Akcinių bendrovių įstatymo prasme nėra tapatūs tarpiniams dividendams, kurie įprasti tokiose šalyse kaip JAV ar UK. Skirtingai nei Lietuvoje ar Vokietijoje, JAV ir UK dividendų mokėjimas yra priskirtas išskirtinai bendrovės vadovybės dispozicijai, todėl kiekvienu atveju išmokant dividendus nereikia šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo ir gauti jo pritarimo. Tai grindžiama tuo, jog bendrovės vadovybė turi fiduciarines pareigas bendrovės akcininkams ir veikia išskirtinai jų ir bendrovės naudai, o dividendų išmokėjimas yra tik vienas iš alternatyvių bendrovės lėšų investavimo būdų. Teoriniu atveju dividendai išmokami tik tuo atveju, jeigu akcininkai tuos pinigus galėtų panaudoti pelningiau nei pati bendrovė. Todėl paprastai dividendai siejami su solidžiomis kompanijomis, tuo tarpu tik įsikūrusios ir sparčiai augančios bendrovės dividendų nemoka ir visus pinigus skiria tolimesnei plėtrai.

Kadangi dividendų išmokėjimo procesas JAV ir UK yra paprastesnis, tai įgalina bendroves mokėti reguliarius tarpinius dividendus. Tuo tarpu Lietuvoje labiausiai tikėtina, kad tarpinių dividendų mokėjimo galimybe naudosis bendrovės, ataskaitiniu laikotarpiu gavusios pelno iš netipinės veiklos, pvz., verslo dalies pardavimo, tokiu būdu akcininkams paskirstant gautą pelną nelaukiant finansinių metų pabaigos. Tuo tarpu reguliarių tarpinių dividendų tikėtis būtų sunku.

Teismo nutartimi buvo nustatytas vieno mėnesio nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d., šis terminas suėjo 2012 m. sausio 20 d.

Kadangi iki šio termino pabaigos buvo gauta tik apie 15 proc. visų laukiamų kreditorių paraiškų, bankroto administratorius, atsižvelgęs į gausų kreditorių būrį, paprašė teismo pratęsti nustatytą terminą. 2012 m. sausio 13 d. nutartimi teismas leido kreditorinius reikalavimus teikti iki 2012 m. vasario 10 d.

Ką daryti?

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. numato, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.

Kas bus, jeigu nepadarysite?

Jeigu kreditoriniai reikalavimai nebus pateikti laiku, yra didelė rizika, kad kreditorius neteks teisės atgauti savo skolą. Nepateikęs kreditorinio reikalavimo asmuo nebus pripažįstamas kreditoriumi ir įtraukiamas į kreditorių sąrašus, todėl neturės galimybių atgauti jam priklausančių lėšų, dalyvauti bankroto procese bei naudotis jam Bankroto įmonių įstatymo suteikiamomis teisėmis.

Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 9 d. nustato bankroto bylą nagrinėjančio teismo teisę priimti pateiktus kreditorių reikalavimus pavėluotai, t. y. praleidus teismo nustatytą terminą, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis. Spręsdamas klausimą, ar terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas kiekvienu atveju individualiai įvertina termino praleidimo priežastis, todėl kiekvienas kreditorius, teikdamas tokį prašymą privalės nurodyti aplinkybes, kas sutrukdė kreditorinius reikalavimus pateikti laiku, bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Teismas turi teisę prašymo netenkinti, jeigu termino praleidimas, teismo nuomone, įvyko dėl nesvarbių priežasčių.

Kaip padaryti?

Lietuvoje šiuo metu veikia 17 banko padalinių, kuriuose banko kreditoriai gali pateikti savo kreditorinius reikalavimus. Paraiškas taip galima teikti raštu užpildžius banko interneto svetainėje adresu www.snoras.com esančią rekomendacinę paraiškos formą. Atsižvelgiant į tai, kad ši forma yra tik rekomendacinio pobūdžio, kreditorius turi teisę pateikti laisvos formos prašymą, svarbu, kad jame būtų nurodyta visa reikalinga informacija.

Kartu su paraiška (prašymu) kreditorius privalo pateikti kreditorinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų (jei tokių yra) kopijas (pvz. sąskaitos faktūros, sutartys ir kt.), kurios turi būti patvirtintos jas teikiančio kreditoriaus. Be to, kreditorius turi nurodyti reikalavimo pobūdį, jo atsiradimo datą, dydį (atskirai nurodant palūkanų/netesybų dydį), informaciją apie prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, taip pat, ar kreditorius yra gavęs draudimo išmoką pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymą. Nors bankroto administratorius turės vieno mėnesio terminą nuo 2012 m. vasario 10 d. patikrinti atitiktį tarp reikalavime ir banko įrašuose esančių sumų, rekomenduojama kruopščiai patikrinti paraiškoje nurodytus duomenis, o ypač kreditorinio reikalavimo dydį, kadangi teismui patvirtinus paraiškoje nurodyto dydžio reikalavimą ir vėliau paaiškėjus, kad buvo patvirtintas netinkamo dydžio reikalavimas, tektų vėl kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo pakeitimo. Kreditoriai savo reikalavimus turi nurodyti ta valiuta, kuri yra nurodyta sutartyse. Svarbu taip pat nurodyti tikslius kontaktinius duomenis, kad esant reikalui (pvz., siekiant suderinti reikalavimo sumą) bankroto administratorius galėtų susisiekti su kreditoriumi.

Kreditoriniai reikalavimai pateikiami adresu:

Kreditorinių reikalavimų grupė
Bankrutuojanti AB bankas SNORAS
A. Vivulskio g. 7, Vilnius, Lietuva

Jeigu turite klausimų dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo, prašome kreiptis adresu triniti@triniti.lt

Europoje sprendimus priima kolegialiai
Europos Sąjungos valstybėse galima išskirti kelis bendrovių valdymo modelius: (i) vieno lygio sistema – kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas – direktorių taryba (angl. – board of directors), ir į ją skiriami vykdomieji ir nevykdomieji direktoriai. Ši sistema taikoma Anglijoje ir Airijoje; (ii) dviejų lygių sistema – kai bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba ir kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Tokia organų sistema galioja Vokietijoje, Austrijoje, Skandinavijos šalyse. Prancūzijoje akcininkams leidžiama patiems pasirinkti, kokią sistemą taikyti. Visais atvejais bendrovės atstovavimo teisė yra suteikiama valdybai. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atveju akcininkai nėra ribojami, kiek narių turi sudaryti valdybą, todėl akcininkai turi galimybę paskirti vieną valdybos narį, kuris vienas atstovautų bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Be to, tuo atveju, jeigu valdybą sudaro daugiau nei vienas asmuo, daugeliu atvejų valdybos nariai gali paskirti vieną asmenį vykdomuoju direktoriumi, kuris ir būtų atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą.

Pagal Europos šalių patirtį, jeigu valdyba sudaryta iš kelių narių, sprendimai paprastai priimami kolegialiai, prieš tai juos išsamiai apsvarsčiusi. Sprendimus paprastai pasirašo valdybos pirmininkas su konkrečios kompetencijos valdybos nariu.

Lietuvoje galiojanti bendrovių valdymo sistema faktiškai neatitinka nei vienos iš minėtų sistemų, kadangi įsakmiai nustato, kad visais atvejais privaloma paskirti vienasmenį valdymo organą  – bendrovės direktorių. Akcinių bendrovių įstatymas neįteisinta galimybės paskirti du ar daugiau lygiateisių direktorių, galinčių vienasmeniškai ar kolegialiai atstovauti bendrovę. Tokiu būdu Lietuvoje direktorius vienasmeniškai sprendžia kone visus reikalus. Toks administracijos vadovo sureikšmintas teisinis statusas Lietuvoje, sudaro galimybes nesąžiningam direktoriui piktnaudžiauti bendrovės (akcininkų) turtu. Ir nors mažai tikėtina, kad panašūs į “Enron” ir “Worldcom” skandalai JAV ar „Vivendi Universal“ ir “Ahold” Vakarų Europoje gali atsirasti Lietuvoje, tačiau yra daugybė atvejų, kai Lietuvoje akcininkai praranda savo turtą dėl nesąžiningų direktorių veiksmų.

Paskirti du ar daugiau bendrovės vadovų (direktorių) būtų naudinga dar ir todėl, kad galėdami paskirti du ar daugiau direktorių bei administracijos darbo reglamente įtvirtinę „keturių akių“ principą, akcininkai išvengtų situacijos, kai bendrovę faktiškai valdo vienas direktorius, o vienas direktorius dėdamas parašą po kito direktoriaus sandoriu jau atliktų kontrolės funkciją.

Kiekybinio atstovavimo problema
Kitas tobulintinas dalykas – kiekybinio atstovavimo taisyklė. Civilinio kodekso 2.83 straipsnis numato galimybę bendrovės įstatuose nusistatyti kiekybinio atstovavimo taisyklę, t. y., kad juridinio asmens vardu galėtų veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Civilinis kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja, ar kiekybinio atstovavimo taisyklė gali būti tik absoliuti (t. y. taikoma visiems bendrovės sudaromiems sandoriams be išimties), ar gali būti ir dalinė (t. y., kad gali būti numatytos išimtys, kada ši taisyklė netaikoma). Tačiau praktikoje ši taisyklė visuomet taikoma kaip absoliuti, t. y., jeigu tokia atstovavimo taisyklė nustatyta bendrovės įstatuose, ji taikoma absoliučiai visiems bendrovės sudaromiems sandoriams.

Kitose Europos Sąjungos šalyse leidžiama dalinė kiekybinio atstovavimo taisyklė – t. y. bendrovės akcininkai gali patys nustatyti, kokiais atvejais, kokius sandorius valdybos nariai turi tvirtinti kolegialiai, o kokius gali tvirtinti vienasmeniškai. Toks reglamentavimas yra daug lankstesnis ir suteikia teisę bendrovės savininkams maksimaliai kontroliuoti bendrovės valdymą, tuo pačiu minimaliai apribojant pačios Bendrovės valdymą.

Lietuvoje silpna stebėtojų taryba
Kitas būdingas bendrovių valdymo Lietuvoje bruožas yra silpnas stebėtojų tarybos vaidmuo. LR Akcinių bendrovių įstatymas numato stebėtojų tarybai tik bendrus įgaliojimus „analizuoti“ bei „teikti pasiūlymus“, tokiu būdu palikdamas tarybai iš tikrųjų tik „stebėtojo“ vaidmenį blogąja šio žodžio prasme. Be to, Akcinių bendrovių įstatymai, įtvirtinę keistą trijų pakopų (stebėtojų taryba-valdyba-administracijos vadovas) bendrovės valdymą, nemažai kontrolės funkcijų perdavė valdybai, palikdami stebėtojų tarybą praktiškai „be dantų“, o pačia valdybą tokiu būdu padarydama daugiau kaip priežiūros, o ne valdymo organu. Toks įstatymais įtvirtintas stebėtojų tarybos statusas, ko gero, nulėmė tendenciją Lietuvoje, kad tik kas ketvirtoje registruotoje akcinėje bendrovėje yra sudaryta stebėtojų taryba. Ir tai taip pat neprisideda prie geresnės valdymo kontrolės, o tuo pačiu ir efektyvesnio bendrovės valdymo.

„Lietuvoje nėra išsamaus domenų vardų teisinio reglamentavimo. Reglamentuojama tik pati domeno .lt registracijos procedūra, kuri yra grindžiama principu „kas pirmas, tas laimi“, tačiau netikrinama, ar domeno registracija pažeidžia ankstesnes teises. Taip pat nė vienas teisės aktas nenurodo, kuriam iš žymenų (prekės ženklui ar domenui) turėtų būti teikiama pirmenybė. Tokiu būdu atsiranda galimybė to paties vardo domeną ar prekės ženklą registruoti skirtingiems asmenims,“ – teigia teisinių paslaugų grupės „Triniti“ partnerė Vilija Viešūnaitė.

Atliktos analizės rezultatai patvirtino, kad viena iš dažniausių priežasčių, kodėl domenai nėra užregistruoti kaip prekių ženklai, yra ta, kad jie neatitinka prekių ženklams keliamų reikalavimų. „Pavyzdžiui, domenas batai.lt būtų registruojamas be jokių apribojimų, tačiau prekės ženklu vien tik žodis „batai“ veiklai, susijusiai su batų prekyba, jau negali būti,“ – paaiškina advokatė, patentinė patikėtinė V. Viešūnaitė. Pirmajame lankomiausių svetainių dešimtuke tokių svetainių su neregistruotu domeno prekių ženklu yra vos viena, tačiau tolimesnėse pozicijose situacija blogėja.

Nėra svarbu, ar prekių ženklas registruojamas su domenui būdinga galūne .lt ar be jos. „Tam, kad prekių ženklo savininko teisės būtų ginamos, pakanka, kad teises pažeidžiantys žymenys būtų klaidinamai panašūs, todėl, pavyzdžiui, domeno delfi.lt savininkas, registravęs prekės ženklą „delfi“ galės drausti kitiems asmenims naudoti ne tik identišką žymenį, bet ir klaidinamai panašius žymenis delfi.lt, delfi.com ar panašiai,“ – teigia „Triniti“ teisininkė V. Viešūnaitė.

Ekspertinė interneto svetainių analizė buvo atlikta, remiantis „Gemius Audience“ 2011 m. lapkričio mėn. duomenimis pagal realius svetainių lankytojus. 100 lankomiausių Lietuvos svetainių domenai buvo tikrinami LR Valstybinio patentų biuro prekių ženklų duomenų bazėje.

Daugiau informacijos:
Vilija Viešūnaitė, teisinių paslaugų grupės „Triniti“ partnerė, tel. +370 687 48149

###

Apie „Triniti“
„Triniti“ – tai verslo teisės advokatų kontorų grupė, turinti daugiau nei 40 profesionalių teisininkų biuruose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Triniti“ susikūrė 2011 m. lapkričio mėn., kai susijungė trys Baltijos šalių advokatų kontoros – Tamme Otsmann Ruus Vabamets iš Estijos, Treilons & Petrovičs iš Latvijos ir Šarka, Sabaliauskas, Jankauskas iš Lietuvos. „Triniti“ advokatai dirba bendrose Baltijos šalių praktikos grupėse, todėl visiems klientams yra teikiamos aukščiausios kokybės teisinės paslaugos visose trijose Baltijos šalyse.